Žiema nepabunda, tik kalasi sniegas į sąnarius,
Į užtvindytas laiko kasyklas, kur gliaudosi oras,
Kur užspaudę sekundę į didelį troškulį paneriam,
Sausos mintys įmirkusio geismo ugny nebenori
Degti šiluma švento vandens ir prasideda nuopuoliai
Nuo savęs ligi ryto, ligi atminties, kuri blaškosi,
Kuri inkščia kaip durys, pritrūkusios vyriuose juoko,
Noris imt ir išeit, savo didelį vakarą neštis
Į skirtingas puses, kur rikiuojasi ledo vagonai,
Užrakintais veidais ten langai ir pasotintos durys,
Gaudžia lietūs į šaltį ir pameta skersvėjų skonį
Vakarykštis dangus, ten daugiau jau savęs nebeturim.
Tik nutrintas akis į rytojų be sniego atitvarų,
Kur skaičiuojami žingsniai po du ir vardų nebeklausia
Siauros gatvių sekundės, jomis niekada nesugrįžtama,
Į skirtingas puses suledėja šviesa. Greitai sausis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2012-12-18 13:27:39
koks gražumelis , gilumas minčių ir skaidrumas apima. Labai patiko žodžiai-vaizdiniai sausos mintys,Ledo vagonai, pasotintos durys, gatvių sekundės ir t.t.Taip, atrodo nesvariai skrendi per juos. Meistriška.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-12-17 22:02:49
Ir aš šios autorės eilėm žaviuosi... ir dažnai nesugebu protingo komentaro parašyti.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-17 19:24:11
O čia viskas gyva! Šitaip gyva...
Ačiū Autorei :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-12-17 16:31:10
Juozapavos kūryba visada žaviuosi. Kartojuosi? Dar daug kartų tikriausiai tai sakysiu. Ir dar sakysiu, kad net nežinodamas autoriaus atspėčiau kieno tai rašyta. Beje, gyvai pamačius autorę, su ja pabendravus nė neįtartum, kad ta kukli, švelni, atrodo, lengvai pažeidžiama moteris gali rašyti tokio tipo eiles.
Anonimas
Sukurta: 2012-12-17 10:39:57
Rašote širdimi:) negaliu atsigėrėti...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-12-17 09:30:42
geras nuo-iki. sklandus, pilnas orignalių metaforų, einantis drebuliu per paširdžius. nuostabi sielos poezija, žaviuosi