pusiausvyrą sunku išlaikyti,
mėnulis už lango išbalo.
sninga dienos, valandos kapsi
ant gruodo — Dievo pagalvės.
kryžkelėj laukia išėjęs,
sugrįžti per naktį nespėjo.
mano laukimas kaip vėjas,
šiaurės kryptin skrenda paukštė.
saujoj suspaustas likimas,
kišenėje žvanga skatikas.
skamba varpeliai — ant kryžiaus
šviečia Motinos nimbas.
Medis
2012-12-12 16:35:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-12-12 21:45:36
Paskutinis labai gerai įsipaišo. Išsklaido pradžioje kiek jaučiamą poetišką saldumą, suteikia aštrumo. Ir išjudina skaitytoją.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-12-12 20:19:51
Geras. Perskaitai ir sukyla mintys, kaip pabaidyti paukščiai.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-12 19:37:09
... taip ir balansuojam ant tos ribos, „sunku išlaikyti“... bet skambantys varpeliai vis kvies atsigrįžti į kryžių...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-12-12 18:47:23
šiek tiek padrikokas
bet neblogas
Anonimas
Sukurta: 2012-12-12 17:42:45
Motina paliko daugiau, negu skatiką, ir tą, kas saujoj suspaustas. Pusiausvyra?
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-12 17:36:21
Gili prasmė ir labai paprastas žodis. Puiku
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-12-12 17:07:22
gal gyvenimas ir yra tik skatikas prieš Visatą ir jos Begalybę...