Ledines lelijas plukdo upė
Pilna žiemos svaigulio,
Žvilgsnis glosto žiedus
Lyg norėtų nuplaukti drauge.

Aš ilgiuosi tavęs taip
Kvailai ir visai juk be reikalo,
Tu sugrįši tikrai, kai
Pražys pirmos gėlės sniege.

Bet dabar, kai lelijų žydėjime
Jūros šauksmas nutyla
Ir šakelių galiukais tekėjimą
Jaus tik žilvičiai nuogi.

Vis ilgiuosi sugrįžtančio
Vėl į išbūtąją tylą
Ir žinau, kad tai tu ugnimi,
Kuri žadina kilti, degi.