Spindintis šviesa kaip rasotas lašas
Teka mėnulis, papilkėjęs nuo dūmų.
Nė vienas laiškas pats nepasirašo,
Nė vienas žodis savaime neslepia žiaurumo.

Nuostabius paveikslus kuria pirmas speigas,
Kuris sugrįžta skaidriomis naktimis.
Pabandyk suvokti, kaip sustoja laikas
Ir veidai, nuo draugystės svetimi.

Į valandą sutelpa septyni mėnesiai,
Į vasaros naktį tyliai sugrįžta žiema.
Liepsnoja žvaigždė suakmenėjusi,
Kaip praėję amžiai svetima.

Ant žemės basos kojos jaučia tyliai
Tai, ką sukūrė pimas speigas naktinis.
Sidabrinis mėnulis prašvitus pakyla.
Tikėkimės, jog džiaugsmas nebus paskutinis.