Nesakysiu žodžių daug, brangusis,
Jie malonūs, bet beverčiai, be jausmų.
Aš — kaip žiedas kaktuso,
paliesi ir pajusi, kiek spyglių!
Aš — pilka vamzdynų žiurkė.
Ji švelni, tačiau neglosto nieks.
Aš — angis. Taip, raisto karalienė.
Kandu skaudžiai, jei bėdos šaukies.
Manyje tiek visko sutalpinta:
Pykčio, meilės, džiaugsmo, nuodėmės.
Ir vardais visokiais aš vadinta.
Rinkis, kas gi aš išties?