Metų pabaigą skaičiuoja laikas.
Vis mąstai, kad štai staiga
Baigsi visus darbus ir kaip vaikas
Mėgausies lauktąja pabaiga.

Ir skolas visas gražinęs būsi
Sau Kalėdų šventėse ramus,
Seneliukas, raudonskruostis ir su ūsais,
Dovanas atneš tau į namus.

Bet gyvenimas netrunka, pametėja
Šio bei to, kad būt nenuobodu.
Vis leki, skuodi ir nesuspėji
Ir dažnai gyvent net saldu.

Spaudžia norai, pareigos, troškimai.
Spaudžia žibanti dirbtinė aplinka.
Dar prisideda nerimstantis laukimas,
Kad tau nuotaiką sukurs nežemiška jėga.

O jėga – tai tu – tavo valia ir laikas.
Nuotaika – tai tu ir visos tavo mintys.
Jei mąstai, kruti ir jei esi ne paikas,
Leisi kartais sau vaikystę prisiminti.

Prisiminti kaip kvepėjo eglių šakos
Kalėdaičius laužiant su tėvais per pus,
Kaip nuo kalno leidaisi rogutėmis patrakęs
Ir pakviesi dar kartą vaikystę į namus.