Pasakiškos, pilnos laukimo ir gerų minčių Kūčios. Mes sėdime šiltoje mašinoje ir važiuojame į kaimą, bet tylime — tikriausiai ne aš viena mąstau apie kažką nuostabaus. Fone, vos girdimai radijas transliuoja senas kalėdines dainas. Taip ramu, gera...
Ir staiga, labai staiga radijo skleidžiamas bangas užgožia stiprus bumbtelėjimas, tada — mašinos ratų cypimas, galiausiai mes su sese smarkiai vožiamės į priekį, o tėvai tik akimis nuseka į krūmus keistai šlubčiojančią ir baisiai išsigandusią stirnaitę.
Viskas įvyko taip greitai, jog mažoji sesė išvis nieko nesuprato. O aš, pati net nežinau kodėl, išlipusi iš mašinos, apsimečiau, jog nepastebėjau to įlenkimo ir raudonų, prieblandoje blizgančių dėmelių.