Skraido vienišas celofanas,
Pabunda šmėklos ir šešėliai.
Liepsnoja sprogęs propanas
It griaustinis, ryte atsikėlęs.

Žingsniai tylumoj ištirpsta.
Debesys išbrūkšniuoti kaip graviūroj.
Šaltas vanduo tyliai laša nuo pirštų,
Stingdantis kaip ledo jūra.

Tuščia gatvė nusineša aidą,
Siena nubėga pigūs dažai.
Praeitis dar tavęs nepaleido,
Tikėjimo buvo per mažai.

Celofanas čeža po kojom,
Lapai užkloja šaltas grindis.
Žemė nuo svorio vaitoja.
Sena praradęs nauja atrandi.