Nersiu tiesiai į rudenio rūką,
Mintis panardinsiu lyg kaltę.
Dabartis kartais uždeda kaukę,
Ir neklausia, ar šilta, ar šalta.

Abejonėse — brėkštantis rytas,
Apsigaubęs lūkesčiais, varva.  
Tartum svečias kažkur jau matytas
Spaudžia ištiestą delną.

Jau neskauda. Sekunde apakti,
Išvysti daugiau negu lemta.
Brisiu medžių šešėliais į krantą
Akimis pasveikinti maldą.