Mano pievoj neplaukioja žuvys
Ir į sielą nebarsto sidabro žvynų.
Mano pievoj ant dobilo žiogas —
Paganinis kukliu smuikeliu.
Nenuslėpsi — balti žirgai ganės
Tris dienas. Gal truputį ilgiau...
Bet kad smilgos kasas susipintų,
Dievulėli, atleisk — nemačiau.
Ir mėnulis visai nekrikščioniškas,
Antro skruosto tikrai neatsuks —
Pasimetęs žvaigždelių atodūsiuos,
Tai sublogs, tai kaip ponas nutuks.
Ir ruduo — tartum senas čigonas,
Apžavėjęs spalvotais kerais,
Tarsi juodbėriui kamštį ištraukė,
Ir kada tas pilkumas praeis?
Gal ne pieva kalta... Aš — kitoniškas —
Gal po svetimą lauką braidau?
Ir kaip senis prie šėlstančios jūros
Aukso žuvį pagauti bandau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2012-11-29 11:46:56
Pasiimu, kaip ir visus kitus.
Puiku ir viskas, kai žinai
kaip ir kokiomis sąlygomis
tai parašyta...
Tvirtybės ir laukiu naujų kūrinių...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-11-29 10:34:54
Labai daug originalių palyginimų,.... ir autoriaus atodūsis juntamas.
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2012-11-28 22:45:54
Nuostabu, kad kitoniškas:)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-11-28 19:58:35
Mano pievoj ant dobilo žiogas,
Paganinis — kukliu smuikeliu.
Nagi, smagu jūsų pievoj... :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-28 19:37:24
Patiko ta pieva... Ir tie žirgai...
:)
Vaizdingai.
Anonimas
Sukurta: 2012-11-28 17:18:14
gera skaityti,labai gražūs vaizdai