Ar bestebina vingiai ir posūkiai?
Pripratai prie supimo ir kratymo?
Nors prašai menko krislo gerovės,
Rodos, Dievui nei girdis, nei matosi.

Apsitrauk kietą nuospaudų šarvą,
Kad apsaugotum jautrų gyvuonį,
Nes tai siela — ne ašaros — varva,
Netekties kada patiri skonį.

Duos — atims. Pamanysi, kad tyčiojas.
Kiek jausmų! Žodžiai byra po garsą.
Taip suprasi iš vėžių išklypusį,
Rasi medų lyg tulžį apkartusį.

Atsipeikėk, o šventas naivume —
Žadiniai ant vandens parašyti.
Jei skubrieji į pakelę stumia,
Gal akli ir kurti? Gal netyčia?

Pasimelsk šimtą pirmąjį kartą
Mylimiesiems malonės prašydamas —
Tie garsai susirankios į vardą,
Kurie dvasinius sopulius gydo.