Brendu į žvainą vakarą nuogom mintim,
Kažkur visai greta suvirpa sutemos.
Tik liaunos beržų šakos džiaugiasi manim,
Ir man taip gera čia, ir man taip būtina
Įkvėpti rudens liūdesį, sunkia našta
Įkritusį į mano delną. Keista net
Kad šioj užmigusioj tyloj pilka spalva
Kažkuo sušildo ir jausmus sugretina.
Galbūt todėl, kad miegantis nakties dangus
Išvarto, grynina suspaustą būseną.
Ir vėl bandau nuo negandų piktų nubust,
Ir dalinu perpus paskirtą pusę man.
Taip juk lengviau abiems, juk likom dviese mes.
Po lygiai padalinsim savo skaudulį.
Ir naujas margas lūkestis tolyn nuves,
Įsuks abu ruduo į savo siautulį...
spika
2012-11-23 13:40:21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-11-24 17:02:24
Prasmingas mincių apnuoginimas, mielas eil.
šventas noras dalintis, tuolab ir puselę perpus...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-11-24 11:21:42
Rudens artuma, ir liūdesys brandus, kai nėra jokios nevilties, gražus pasidalinimas. Iškalbingai lyriškai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-11-23 16:35:50
Ilgesingas ir su liūdesio gaida.