Vilties kregždelė

Santrauka:
...Nieko nėra graudžiau už vaikišką paguodą...O namus turėjome palikti ir, persikrausčius į visišką laukymę,ten, susikalus šunišką būdelę,apšildomą geležinės krosnelės - buržuikos, privalėjom išgyventi tris sunkias ledines žiemas.Tai tik vienas Dievas , Tos Vaikškos Vilties Kregždelės ir gelbėjo nuo šalčio,pūgų ir atšiauriausių visokios padermės vėjų...
Prie slenksčio namų vakarėja,
Taip tyliai, kad net nejunti,
Kaip medžiai įmigusį vėją
Supuoja langinių arti...

Nuvargusių saulėj lelijų
Atodūsy baltame,
Nuo šauksmo kraujosrūvų gyju.
...Ir sodas guodžia mane –

Padūsauja kriaušė senolių
Su topolių pilimis,
Tarp laiko išbalusių šuolių ,
Žaizdom bekraujuojančiom vis...

Tyliau už atodūsį uosių,
Kalba mano sūnus,
Mama, aš tau padainuosiu ...
...Juk mes nepaliksim namus?!

Kas mus apsaugos nuo vėjo,
Nuo debesio, gruodo, pūgų?
...Dangus čia gėlių tiek prisėjo,
Nes kaip gi iš po sniegų

Pakiltų žiedai be Kūrėjo!!!
...Tu dar nusiminus, liūdna,
Žiūrėk , ten kregždelė perėjo,
Dabar su kregždžiukais mama

Po mėlyną dangų kad siuva,
Net stebis karklai krantų!
Ne visos svajonės juk griūva...
Dainuokime, mama, kartu,

Kaip bitės mums lipdo ten korį
Tarp liepų senų avily,
Kaip takas link Ąžuolo nori,
Kad liktų padangė gili

Virš jo ir virš Tėviškės gojų,
Virš mūsų namų paslapties –
Parskris gal į mūsų rytojų
Kregždelė iš laimės šalies...
giedrex26

2006-08-01 01:41:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2006-08-01 17:46:13

Pirmo posmo paskutinė eilutė man nelabai... O jei būtų : sūpuoja šakotam glėby?
Radasta jau parašė dėl linksnio klaidos.
O šiaip labai jaukus, mielas eilėraštis, be reikšmingų filosofijų, bet tuo ir gražus- paprastos žmogiškos laimės ilgesiu.

Anonimas

Sukurta: 2006-08-01 08:00:36

Šiltas ir nuoširdus.