Santrauka:
Ilgesys.
Vieni ilgisi žmogaus,
meilės, kiti laimės, dar kiti mirties.
Mano lyrinis herojus
pavargo nuo gyvenimo
ir beprotiškai ilgisi amžinybės...
Kada gyventi nebenori,
o mirti laikas neatėjo,
nebesvajoji apie rojų,
blaškaisi perpučiamas vėjo.
Trapi riba tarp beprotybės
ir genialių idėjų srautas.
Paklaikusiom akim klajoji,
manai gyvenimas sumautas.
Lyg pragare vyniojas dūmas,
o lūpos maldą uoliai smerkia.
Užsiveria dangaus nuogumas,
pražilę debesys tik verkia.
Bet pabaigos pradžia suklupus
pakyla, vėl į priekį eina.
Tarytum žaibui trenkus, rupūs
gyvenimo keliai sueina.
Ir vėl gyventi nesinori,
bet mirti neatėjo laikas.
Mažais žingsneliais minkai molį.
Gyvenimas šuoliuoja raitas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Leonas
Sukurta: 2013-09-13 05:36:26
Nepriekaištingas eiliavimas, belieka tikėtis, jog tai tik lyrinis herojus.
Nors gyvenimas gražus, o mes jame svečiai... tad lyrika užpildo
ir šią nišą. Gražu net kai liūdna..
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2012-11-22 22:47:12
Grazu...
Anonimas
Sukurta: 2012-11-20 18:37:28
Gyvenimas šuoliuoja raitas...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-11-20 17:25:08
toks dvejojantis, neišvengiamas minkymas gaunasi...gražiai surašytas
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-11-20 11:15:45
Visi minkom tą gyvenimo molį, tik vieni basi, kiti ratuoti...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-20 10:13:32
Ilgesys tarp eilučių, gal to kas būvo, gal to kas liko ten?
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-11-20 09:40:21
ir aš neįžvelgiu, kad lyrinis herojus ilgėtųs mirties, jis tik išreiškia nusivilimą gyvenimu - pesimizmą.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-19 22:53:31
eina gyvenimas juostom-balta, juoda...O gyvenimo monotonija, pilka būtis ir priverčia nuleisti galvą.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2012-11-19 20:47:23
nu, tu čia supurtai pesimizmu, bet paskutinės dvi eilutės - stiprus akcentas :)