Jeigu sakytų -
                  Maironis – praeitis.
Tai būtų melas.
Maironio žodis amžiams tautai liks,
Kaip priesaika, kaip idealas.

Vėlai...
Kaip kartais mes išmokstame vėlai
Pamilt, kas paprasta ir tvirta.
Maištaut jaunystėje gerai,
Tiktai kūrybai, darbui gimstam.

Pavasariais žirgai dažnai šėlioja,
Dirvonu laigo kaip papuola,
Vėliau gražiai pilkas vagas vagoja
Ir žmogui dirba netgi uoliai.

.....................................................

Rašau jauniems, kurie dar plunksną bando
Ir viską, kas anksčiau rašyta, braukia.
Nuskintą pirmą vaisių godžiai kanda
Ir jau dangaus šlovės vainiko laukia.

O laikas eina, žemelė sukas... nesivarto,
Mūsų žodžius ir darbus metai vėto,
Kaip javui rudenį nustato tikrą vertę -
Brandžius aruodan supila, tuščius pavėjui.