Aš apklosiu tave švelniom sniego plunksnom.
Padėsiu po galva pavasario vėją.
Šnabždės tau į ausį dainas, kur mes klausom,
Rytais, vakarais ir naktį bemiegę.
Klausysiu kvėpavimo tavo ramaus
Ir tyliai tave pabučiuosiu.
Pasaulis man visas, ką aš radau,
Ir tu viso to kaltininkas.
Delnuos laikau tavo rankas.
Daugiau man jau nieko nereikia.
Tu — viskas, ką aš radau,
Ir man dabar nieko nestinga.