Naktis naktis — minčių siautimo metas,
Kai paliktas esi nuošalyje.
Sutrikęs, lyg būtumei nelauktas svečias,
Veltui bandai padrąsinti save.

Jos siaus ir priekaištaus dėl tarto žodžio,
O dar daugiau — dėl buvusios tylos,
Kada reikėjo drįst save parodyt
Kaip šauklį, bėgantį sutikt šviesos.

Atrodo, keltumeis ir eitum darbo tęsti,
Tiktai žinai — naktis jau nepaleis,
Sušauks visus grąžtus ir ims taip gręžti
Už tai, kad varganais ėjai keliais.

Guodi save, jog tamsios damos įnoringos,
Papriekaištaus ir išsisems tarsi seklus šulinys.
Naktis-diena — dvi laiko sesės giminingos,
O tu kaip palaidūnas — ir tai, ir tai glėbin krenti.

Gražius vaisius diena prie kojų beria,
Tiktai naktužės... truputį saldesni.
Tai gal todėl ir mintys niršta, pešas,
Kad pasirinkti niekaip negali.