(Ne)prasmingas dienoraštinis įrašas iš Stavangerio

Turiu kambaryje mini-virtuvėlę, tačiau ten be indų yra tik kavos aparatas ir mikrobangė. Toje krosnelėje verdu sau vandenį arbatai: žalia, mėtų, žalia su citrinom... Iš kaimynų pusės sklinda egzotiški kvapai. Gal jie virtuvėlėje turi daugiau nei kavos aparatą? Arba tik užsisakė kinų maisto į namus? Oi, ne į namus, o į viešbutį.
     Vonioje man trūksta kabliukų. O rankšluosčiai keistai smirda. Bet niekis, kai sporto centre prabėgu 10 km, kvapo nebeužuodžiu.
     Tiesa, šiandien eidama iš darbo užsukau į kirpyklėlę. Pastebėjau, kad kainos mažesnės nei Osle ir eilėje laukti neteko – tiesiog tiesiai į kėdę mane įmetė. Tik paaiškėjo, kad kirpėja nesupranta norvegiškai – darė viską atvirkščiai, bet kadangi pusė galvos jau buvo sugadinta, teko sukąsti dantis ir kentėti toliau. Išnėriau iš ten kaip tirštas plaukų lako debesėlis. Galiu pasiguosti tik tuo, kad kirpėja labai nudžiugo išgirdusi, jog šukuosena esu patenkinta. Kam gi gadinti nuotaiką žmogui, kurį matau pirmą ir paskutinį kartą? Knietėjo paklausti, kokios ji tautybės, bet labai tingėjau bendrauti lietuviškai.
     Tada nužygiavau į parduotuvę nusipirkti sūrio ir vynuogių savo tradiciniams naktipiečiams. Sudėjau prekes ant besisukančios juostos, rodosi, per atstumą nuo kitų, bet kasininkas vis dėlto sumalė jas kartu su priešais stovinčio pirkėjo daiktais. O tas vyrukas buvo ne iš kelmo spirtas – atsisukęs pasiūlė: „Tai gal tu už viską ir sumokėk?“ Tada pagalvojau, kad mane turbūt likimas baudžia, nes ryte nureketavau advokatą teismo salėje – už tai, kad vakar paskolinau 10 kronų kavai, šiandien jam teko ištuštinti pusę savo piniginės. Tiesa, privalau paminėti, kad popierinių toje piniginėje nebuvo. Bet kolegos vis dėlto mus abu apkaltino korupcija. Sako: „Rusiška mafija. Tik kad viskas atvirai.“ O aš jiems: „Jei atvirai, tai ne rusiška, o norvegiška.“ Po to žmonės visą dieną manęs bijojo, kai siūliausi jiems paskolinti.
     O dabar sėdžiu ir redaguoju dviejų metų senumo savo tekstą. Skaitau ir galvoju, koks gi nevėkšla jį parašė. Matau, kad laikas greitai bėga, o mes neatpažįstamai keičiamės.
Laukinė Obelis

2012-11-01 20:04:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2012-11-03 16:32:56

Patiko, labiausiai vidurines pastraipos.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-11-02 17:28:49

Perskaičiau ir pagalvojau, kad tai tarsi ištrauka iš kokio didesnio kūrinio. Sklandžiai, gražiai rašote.
Išties su laiku keičiamės, ir tai, ką rašėme anksčiau, po kiek laiko visai kitu požiūriu įvertiname... Svarbiausia, tas atradimas būna visai įdomus:)

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-11-02 09:49:12

Kiekviena patirtis kažką palieka ir tai gerai