Verkia žvirblis tikromis džiaugsmo ašaromis,
Leido jam ir vėjas, ir žolė, ir medis
Veikti, ką tik jis sugalvoja...
Bėga mažyčiai laimės lašeliai snapeliu jojo,
Čiulba taip garsiai, kad net žmones gąsdina.
Eina pilkais veidais ir nuo saulės akiniais nešini
Apsiniaukusią dieną ir niekaip nesupranta:
Šalta, niūru, tik skubėti kažkur noris,
O čia tas čiulbauja garsiausiai...
Vienas obuolį išsitraukęs bandė net numušti,
Bet žvirblis pakilęs dar aukščiau ir dar garsiau
Užtraukęs savo gyvenimo giesmę,
Nepasiekiamas nesuprantantiems tapo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-02 09:19:50
Keisti žvirbliai su snukiais ir čiulba ir gieda