Jausmai, niekaip nebeišsitenkantys manyje,
Veržiasi per kraštus ir ieško kelių tavęs link,
Tikėdamiesi paliesti tavo nebylų šauksmą…

Mes atsiskyrėme vienas nuo kito kažkada,
Tikriausiai mus atskyrė būtent tada,
Kai dar nebuvom net pažįstami...

Kartais man pakanka tik to jausmo:
Tavosios egzistencijos įrodymo mintyse,
Bet dažnokai nebegaliu be tavęs,
Atsibosta tie klaikūs labirintai...

Ateik į mano mintis ir pakuždėk,
Kur man eit ir ką daryt,
Kad tave sutikt galimybę gaučiau…