Mes keičiamės, kaip ir jausmų kokybė —
Bendravimas taupesnio žodžio prašo.
Kai pasiilgę viens kitam parašom,
Nujaučiam net, kas potekstėje slypi.

Jau žodžio takas išmintim nuklotas —
Suvokiame, ką reikia nutylėti...
Juk tai, kas sunešta į sielos klėtį —
Jaunystės kraitis, mudviem dovanotas.

Gal apdulkėjusios to kraičio skrynios
Vėdinam turtą veltui? — jis palaikis.
Ūksmėj paklydo dienos būto laiko,
Galbūt todėl vis žaidžiame slėpynių.