Vis dar glostau tavo veidą-
Tarsi banga pakrantės.
Ir bėgu pasitikt prie durų,
Kai vakaras pabeldžia.
Dar vis prisimenu akis ir balsą -
Upelis taip čiurlena.
Regiu kaip saulė nusileidžia
Į tavo akių gelmę.
Atsikartosiu - aidas skamba,
Varpais širdies atliepia.
Nurimsta rudenio rūke paskendęs,
Prisirpęs nuojautos - tylėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-10-23 22:51:26
kažką brangaus praradus?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-18 23:10:45
pabaiga atveria visą vidinį pasaulį
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-10-18 21:56:16
Paskutinė strofa viską pasako...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2012-10-18 21:53:41
"Prisirpęs nuojautos - tylėti..." -pasąmonė dirba gerai :}
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-10-18 15:59:02
Atsikartosiu - aidas skamba,
Varpais ... atliepia.
O prisimint, manau, svarbu... :)