I.

Kol leidžiasi saulė,
Tą akimirką vieną
Aš nupiešiu tau sapną
Ant drobės juodos.
Kol kylančios žvaigždės
Nusės mano tamsą
Aš tavo pasauly
Noriu būti viena.

II.

Ir tyliai kaip vėjas, nekliudantis liepų
Aš perbėgsiu upę – skęsiu joje.
Ir garsiai kaip vėtra duris užrakinsiu...
Aš tik bijau pabusti viena namuose.

III.

Ir kartą sutemus aš ašarą brauksiu,
Kai tu nusisukęs manęs nematysi.
Nei saulės, nei ryto – nieko nelauksiu,
Tik viena lydės – kada nors dar sugrįši.