Santrauka:
...ir vėl apie laiką...
- - - skubina
įvijais gyvenimo laiptais
prijaukina
aitriai saldžiam kasdieniškam skoniui
mainais įbruka nuodėmingą bėgimą
link slapčiausių ieškonių
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
o dūžtančios pėdos
vėl veda stikliniais įkalnės laiptais
kur ištvinus tyla
išlukštena alkaną mėlį
link neišrėkto vakaro šauksmo
link ištroškusių rankų ir lūpų
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
likimo laikas
pagirdo - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-10-20 12:28:51
Čia jau išmąstyta, ne tik išjausta... :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-14 11:57:07
Amžina ir kerinti trauka į nežinomą... - - - skubina
įvijais gyvenimo laiptais / ... dūžtančiom pėdom... > lyg augimo pakopomis savęs suvokimo link.
Giliai, prasmingai ir gražiai išgryninta apie esatį, daug minčių sukėlė.
Anonimas
Sukurta: 2012-10-13 21:05:10
prasmingas toks su tuo likimo laiku)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-13 19:54:21
Pasikartosiu /kur ištvinus tyla
išlukštena alkaną mėlį/...ši kūrinio vieta labiausiai pradžiugina.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-10-13 16:47:18
Patiko ši vieta:
„kur ištvinus tyla
išlukštena alkaną mėlį“
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-10-13 00:37:16
Tiek daug tiesos. Geras eil.