auksinės dulkės ant nubrozdinto kančios paviršiaus
nuplovus pėdsakus ant kūno apsinuoginus tamsa
ir kaukianti vilkais delčia
kai lūpose paklydus išnykstu po colį atvirumo

šilkinius sodus žudo nuotrupos nežinomos liepsnos
palietusios kvėpavimu įrėžia odoj nuogą žymę
angliukų labirintuos kraujuojančiuos jausmuos
stiklinės žiežirbos nakties užgęsta ką tik gimę

žemėlapius delnuos išdegina akli tylos prisilietimai
įskėlę pirštuos ugnį sapnai ištirpsta garsuose
man lieka tiktai aukso dykuma krūtinėj
ir svyla šilkas rankose kol tu nesi šalia