Dar žvakės smilksta tamsoje
Ir tebejusti kavos kvapas,
Bet tavęs čia jau nebėra,
Ir užverstas dar vienas lapas.

Dar oras kvepia tavimi
Ir sielon bando prasiskverbti.
Ir, nors žinau — mes svetimi,
Bandau lapus atgal atversti.

          Jie sklando mūs praeityje
          Rudens spalvom margai dažyti,
          Ir dar kažkur atmintyje
          Vėlyvos gėlės vis dar žydi...

Palikęs žiedus ir lapus
Aš knygą padedu į šalį...
Ir štai grąžino man lietus
Tave, surinkęs po lašelį.

          Visa sužvarbus ir šlapia
          Tu stovi vėl prie mano durų,
          Vėlyvos gėlės glėbyje
          Mane ir vėl tavim užbūrė.

          Tu mano rankų šilumon
          Skrendi lengvai tarsi plaštakė
          Iš sutemų ryškion švieson.
          Tamsoj dar tebesmilksta žvakės.