Aš nusilenksiu tau žemai, labai žemai,
Bet niekada neleisiu savęs trypti.
Juk tu jauti ir širdyje tikrai žinai,
Kas mums parodys teisingiausią kryptį.
Lenkiuosi tau žemai, labai labai žemai,
Juoku lai virsta nuoskaudos, kartėlis.
Pro debesų pilkų plyšius pažvelk, antai,
Kaip švyti spinduliai ir tyras mėlis!
Lenkiuosi tau kaskart žemai, labai žemai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-08 21:40:42
Gal per daug tų lankstymųsi...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-08 16:20:13
O aš, pritariu herberai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-08 11:44:14
Pritariu Laimužei... :)
Anonimas
Sukurta: 2012-10-08 10:50:26
kaip susitarė, lankstotės, lapus grėbiat, ir kas tas tau, rytui, žemei...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-10-08 09:59:52
herbera, lyrinis herojus ne tai turėjo omeny :) bet kiekvienas laisvas interpretuoti taip kaip jam atrodo. ačiū už atsiliepimą:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-10-08 09:40:51
gražus nesantaikos užtušavimas nuoširdžiais žodžiais, tačiau pabaiga suintrigavo, lenkiuosi tau kaskart žemai... KASKART? — tai jau leidimas save trypti...