Jūreiviškas mazgas balsą apjuosė,
gal čia kaltas ruduo ar langinės pajuodę.
Laukiau vakar audros, vėjo šuorų,
o ragely tylu — jūra aidu vos ošia.
Nepareik gal, brangusis, išeit nesuspėjęs,
taško putinas jaunas krauju savo uogas.
Mano medis, priešnakt lapus nusiklojęs,
stovi vienišas — meldžiuos rytojui.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-06 13:10:10
Kuo daugiau skaitai, tuo jaukesnė ir iškabingesnė ši tyla, susivokt būtyje ir jausmuose... Graži rudens melancholija tarp eilučių.
Nepareik gal, brangusis, išeit nesuspėjęs... > taip ir lieka.
Vartotojas (-a): Grėjus
Sukurta: 2012-10-04 01:01:45
Gražiai tu čia, kleveli, gražiai...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-10-03 19:34:15
Iš tikrųjų kiek kitaip, bet giliai giliai...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-10-03 19:28:08
O, klevelis kitaip prakalbo, gražu.Paskutinę eilutę rašyčiau taip:
vienišas stovi — meldžiuosi rytojui
:)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-03 18:15:45
... o ta eilutė tikrai gera :)
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2012-10-03 15:51:34
"Nepareik gal, brangusis, išeit nesuspėjęs" - genialūs žodžiai. :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-03 15:23:24
Graži malda, nežiūrint kad ir su sprigtu :)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-10-03 14:45:02
Bylūs pokalbiai, palietė sielą.