Tobula,
Nes esu aš kaip Žemė,
Kaip dangus, kaip žvaigždė, Visata.

Tobula,
Nes iš dangiškos menės
Aš – kūrėjo mintis paleista.

Tobula,
Nes juk taip užrašyta
Ant senovės dolmenų didžių.

Tobula –
Saulei tekant kas rytą
Savo giesmę širdy aš girdžiu.

Tobula,
Nes atsiveria sienos,
Kurios trukdė pažvelgti giliau.

Tobula
Aš džiaugiuosi kasdieną,
Kad Pasauly save sutikau.

Tobula
Aš kaip švytinti Saulė,
Kaip pavasario raštai margi.

Tobuli
Mes visi šiam Pasauly,
Tik pabuski, Žmogau, kurs miegi.

Tobula,
Nes esu savimi.
Aš degu amžina Ugnimi.

Tobula
Aš Gyvybės versmė.
Nesibaigianti Meilės giesmė.

Tobula,
Aš – Kūrėjo mintis,
Man skirta nuostabi ateitis.

Tobula –
Dabarty čia esu,
Nuolatinėj Būty iš tiesų.