Vės par tas pranašystės...Par omžiu vėsa laika labiause bėjuojau matytė par vėsuokės žėnės ar filmus apie vėsuokius taifunus, uraganus, žemės drebiejėmus. Vo če mon draugė priš kelės dėinas bac į pašta laiškus apie gamtuos parversmus ėr garsėniu, ėr tekstėniu pavėdalu. Ciekava esu, kap iškėntieso napaskaiėiosi...paskaičiau, dar ėr pasėklausiau. Mosiet dieltuo iemė ėr aplonkė moni sapnė pranašėškė regiejėma...
   Besonti žmuoniu polkė, ligo ėr sosėtėkėme kažkuokemė. Vėsė dėdele nuoriam dainioutė, bet nieks negaliam dainuos žuodžiu atsimintė. Tad somėslėjėn kažkuokiuo palaukie pasportoutė. Laukūsė žmuonis dėrb, traktuore važėniejas. Tik ont karta matau...Tėršts debesis leidas ont pačiuos žemės, nieka par anon nabgal matytė. Ėr mintie žėnau, kad ons dėdele šalts, ka reikietom nu anuo kažkou apsėdėngtė, bet nieka pri ronkas natoro. Soko akis į nomu posė, natuoilėi – kuoks 50 metru, bet sopronto, kad dabiegtė naspiesso. Pavėrtau kraujė klanu, ėr matau, kap nykstu, mažieju. Paskiau su sykiu skaidrus sėdabrėnis šaltis ėr aiški aplinka. Vo šaltis tuoks, ka ruoduos patė dūšė nu vėsū grieku išvala. Biegu už kažkuokiu gruotu slieptėis, ėr šoneli sava šaukous pri savės, ka napražūtom, vo tas mona šonelis kažkuoks patrakės palėkės. Bondau užsėrakintė geležėnius vartus, spiejau rakta pasoktė, vo pro vyriu pusė puoni, tuoki vėsa sėdabėnė ėr saka mon, -Klaida. Ta, sakau, jau mon dabar vėskas, chana, buso išbruokouta kap napėlnavertė (ėr mintie tyle savi keiko, ar velns lėipė mon vės tuos mesuos užvalgytė). No, ana saka dar pamėslysionti, dar mon bėški tuos spiekuos esou. Bet par daug aš pradiejosi pamiegtė, ka sunkesnius darbus už moni kėtė padėrbtom.
   Pabodosi dėdele apsėdžiaugiau, kad už longa aušt paprasts žemės ryts, ėr mona šėrdės iš baimės dar nasostuojosi. Vo dar saka, ka žmuonis mėiguodamė lėngve numėršt...Geriau čiopso į kliebi maišus ėr valiai buruokeliu rautė, vo raudama pamėslyso, ar jau dabar eitė pas psichiatra, ar dar palauktė...