Iš žemės, purios ir tikros,
Nuo senų laikų gerbiamos.
Iš vandens, skaidraus ir gaivaus,
Tekančio, stovinčio, visų gyvybę palaikančio.
Iš pojūčių, sklandančių ore aplink
Ir nuotaikas kartas nuo karto keičiančių...
— Kas nutraukė mintį?
— Peršoviau.
— Su kuo?
— Beprasmybe, užtaisiau ginklą neviltim ir pataikiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-09-26 09:27:27
Pradžiai taip viltinga... Taigi, neleisti minčiai prieiti iki beprasmybės ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-09-25 22:23:19
Šįsyk pataikėt, bet rizikinga tema - galima ir prašauti ;)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-25 21:09:08
Gal geriau rinkitės viltį...