Santrauka:
Kuklus pabandymas. Per daug nepeikit.
Lekia žali medžiai pakelės
Pro šviesų autobuso langą.
Jie nė trupučio nesudrebės
Prieš metalinę kirvių bangą.
Toliau matos bandos gyvulių,
Ramiai rupšnojančių žolytę.
Visai neturint žmogiškų aistrų,
Galima ir taip daryti.
Pamatau štai miesto mūrus.
Įsisupę pastatai į miglą-
Vaizdai darosi keisti, net niūrūs
Tarsi paskandinę tylą.
Išlipu triukšmingoje stotyje,
Viskas lieka giliai širdyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-09-26 09:46:24
Kažkur brolau, nugrybavai. Pats žinai gali geriau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-09-25 21:57:02
Na, tema sonetui ne pati geriausia. Rimas irgi toks vidutiniškas. Atleiskit už atvirumą, paprastai ieškau to, kas yra gerai. O gerai tai, kad visgi nedėkingą temą bandot padaryti sonetu. Kodėl gi ne, juk tai visiškai nauja.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-25 20:48:37
Pasakojimas...
„Įsisupę pastatai į miglą" — gražus reginys, bet kirvių bangą sunkiai įsivaizduoju.