Per saulėtą dangų,
Pro debesį baltą,
Pro retėjančias medžių šakas
Aidas atnešė garsą,
Graudų rudenio balsą,
Taip panašų į dzūkų raudas.

Skrido gervės.
Ne tiek skrido, kiek blaškės,
Gal kelionė joms rodės baugi.
Čia viena, čia kita
Atgalios vis dar gręžės,
Kur laukai ir lizdai palikti.

O ir man neramu,
Kažko širdį suspaudė
Ilgesys dar vienos netekties.
Rodos, išskrenda paukštis,
Šįkart ne lietuvis,
Iš savo gimtosios šalies.

Ir taip pulkas po pulko,
Nors nušvitusi žemė
Po lietaus vėl maloniai šilta,
Renkas gervės ir žąsys
Sunkų, tolimą kelią,
Kol sparnų nesukaustė žiema.