Ryškiai atsimeni tik tas būsenas, akimirkas, kuriose iš tiesų jautei kažką.

Vienatvė tuo pačiu metu gali būti ir draugė, ir priešė.

Vieni žmonės juokiasi iš kitų, kai šie pernelyg nesirūpina savo kūnu, o daugiau laiko skiria dvasiai, kiti — atvirkščiai. Juokinga yra tai, kad tiek vieni, tiek kiti dažniausiai būna visiškai įsitikinę savo teisumu.

Gal absoliučiai viskas yra kur kas įdomiau, pagalvojai kada nors.

Tikriausiai visi žmonės nori kažko paslaptingo, ko negalėtų labai lengvai suprasti, bet žinotų, kad tai yra būtent tai, ko jiems reikia. Siekdami įminti tą paslaptį jie būtų tobulėjimo kelyje ir galbūt net niekad ir neįmintų, bet jaustų, kad gyvena neveltui, kad tai, ką jie daro, ir yra jiems skirta.