Kada bloga mintis
Įsėlina į tavo sielą,
Pasaulis tampa nebrangus,
Ateina ir prisėda
Šalia tavęs ŽMOGUS.

Jis paima tave už rankos,
Pažiūri tyliai į akis...
Ir pajunti, kaip vėl suspurda
Tava pavargusi, nuliūdusi širdis.

Vėl pajunti tą džiaugsmą,
Kad esi ne vienas,
Kad visada, kai tau sunku
Ar pragariškai liūdna bus,
Ateis ir atsisės šalia ŽMOGUS.

         (Azalija 2012-01-19 )