Ar besurasi ašaras rasoj, jei nematei, kada jos krito?
Aš neteisiu, tiktai labai prašau — jau nebereikia žodžio
Apgaulingo. Švelnus kaip plunksna melas, bet išlįs,
Jei drobę per retai suaudei. O tu kaip voras
Vėl voratinklį neri. Trapiu šilku ir perlais netikrais
Jau ne mane — save bandai apgauti. Koks šaltas
Žvilgsnis kažin kur pro petį. Rankos mostas — pasitrauk.
Taip ir išeinam vienas kito nesuradę. Atrodo,
Tereikėjo tiek nedaug.