Ko rausti? Šalna juk neužgavo,
Žolė gi dar nebalo po nakties nubusdama.
Ak, kleve, mano gražuoli kleve,
Ar tik nenubučiavo vasara nubėgdama?

O jeigu taip – tada tikrai laimingas,
Užteks ilgam raudonio ant žandų.
Tik pasisaugok - lapkritis kerštingas,
Nepagailės ir papuoštų šakų.

Į dangų pakelti liepsnelėm blaškos lapai,
Šįkart dar užlieti saulutės šiluma.
Žvelgiu ir lyg girdžiu, kaip man iš aukšto sako –
Tai dega dėl tavęs ši rudenio spalva.