Mes susitikom prie akmenuotos jūros.
O gal tai tebuvo sapnas mano?
Negrojo arfa. Aš sukūriau
Eiles, kurios neišgyveno.

Buvo jau sutemę. Vakaras.
Ošė nerami jūra.
Aš sėdėjau ant didelio akmenio,
Stebėdama žuvėdrų būrį.

Tyliai žvilgėjo vanduo.
Savo jausmą jūrai atidaviau.
Glūdėjo pakrantės randuos
Jūros išmestas skaidrus gintaras.

Tavęs ten nebuvo. Aš stovėjau viena,
Bet tikiuosi, jog tu mane suprasi.
Bangomis tyliai atėjo žiema.
Mano širdis kuždėjo. Viskas paprasta.