Per sodo taką ritas margas lapas.
Ruduo toks rimtas, veidu neramiu.
Vėl skuba skruzdėlė per klevo šaką
Link žemėj paliktų budėt namų.
Žaibai, apleidę dangų, nugarmėjo.
Griaustiniai garsą slepia šuliny.
Dvi žuvys plaukdamos dangun žiūrėjo —
Romantikos pristigo tvenkiny.
Kai nuogas beržas kris ant tako lapų,
Ieškodamas šešėliui marškinių,
Vėjas, išleidęs paskutinį kvapą,
Suklydęs ant obels kabins meniu.
Ir aš einu romantikos ieškoti —
Su lyra dviese liūdna juk nebus.
Ir geria akys rudenį be soties,
Ir gimsta jausmas vėlei neramus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-16 20:03:35
Matai, ką galima
paslėpti šuliny...
:)
Anonimas
Sukurta: 2012-09-16 18:47:43
Linkiu rasti tą romantiką)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-09-15 20:10:55
Jau ir tiek daug romantikos surasta, bet... sėkmės ir toliau jos ieškojimuose.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-15 10:45:34
... ir tegul „geria akys rudenį be soties..." — romantiškos nuotaikos kupinas eilius :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-09-15 10:24:23
romantiška lyrika. Lengvai susiskaitė - gražu.