Kur berasti kilnių, pražudytas jei mėlynas kraujas?
Kur atrasti dosnių, dantimis kur kalena vilkai?
Neraštinga karta reikalauja vis puslapio naujo,
Nes užbraukia tiesas, net krauju parašytas prieš tai.
Plokštuma be gelmės, bet baisiau, kad jinai ir be aukščio.
Orientyrų nėra. Kur padėti save - nežinai.
Žodžių daug. Kas gi duos nors iš vieno jų prasmę ištraukti?
Ne nykštukams suprast, vardan ko užkasti milžinai.
Iki vieno dažnai susiaurėja asmenvardžių kiekis,
Įtarumo raukšle pažymėta kaimyno kakta.
Daug svarbiau ne žvaigždes nuo aukštybių dangaus pasisiekti,
Bet savu buvimu nors truputį sušildyt kažką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-09-17 14:33:11
Na va, koks gražus ir veržlus patriotizmas.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2012-09-15 05:56:03
Ne nykštukams suprast, vardan ko užkasti milžinai.
Puikiai!
Anonimas
Sukurta: 2012-09-14 23:26:22
Pragyvenau šį eilėraštį, kaip ir daugelį kitų dienų - taip yra, taip - tolyn nuo žmogaus.
"Daug svarbiau ne žvaigždes nuo aukštybių dangaus pasisiekti,
Bet savu buvimu nors truputį sušildyt kažką" - viena Viltis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-14 22:44:38
Labai prasmingi pamąstymai.
... o taip norisi, kad kažkas sušiltų nuo mūsų buvimo.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-09-14 14:06:12
paskutine eilute ir atsakėte:) kur padėti save