Ąžuolas gražusis — tikrai teisingi žodžiai...
Rodos, pasaką — legendą gyvą suradai.
Medis, bet didybė šimtmečius užgožia.
Apkabintum — rankų, matos, bus mažai.
    
Ramios eglės virto, balti beržai lūžo,
Ąžuolas tik laikės, kilo dar aukštyn.
Veltui audros blaškės, veltui vėjai tūžo,
Stiprios šaknys žemėn leidosi gilyn.

Palieti kamieną, jauti — laikas teka,
O kartu ir džiaugsmas — štai koks tu gražus!
Norisi suprasti švelnią lapų šneką
Ir ilgai iš sapno to neatsibust.

Noris paprašyti paslaptį atskleisti,
Kaip per metų tėkmę nesulinkt, išbrist,
Kad gimtinėj savo būtų žmogui leista
Žemiškam brūzgyne ąžuolu palikt?