Riktuoja pradzių sau žiema,
Pakoli ruduo parėdkus mainos.
Gana darbuici jau, gana —
Ataik, pagraik ir traukiam dainų.

Ar riagi, kap pucini
Raustancios uogialės šoka.
Tep gražiai ir tep langvai,
Net širdely ma susopo.

Liepa barsto sa lapus,
Senoj grūšia žemėn lankias.
Pailsėk, atsidūsėk —
Nuog darbų sugrubį rankos.

Cykiai dzieguriai mėruoja
Mūs dzienas an šito svieto.
Būci laimyngi netrivojam,
O daugiau neraikia nieko.