Šokis sujungia sielas,
Leidžia virsti paukščiu –
Skaitomos mintys,
Nepaisomos sienos.

Aistra verda akyse,
Muzikai skambant
Nutyla visi,
Kai pirma gaida nuskamba.

Akyse matoma šviesa
Leidžia šokti dar.
Šokis prilygsta jūrai,
Dangaus didybei.

Niekas nežino,
Kaip jie juda,
Bet jų kūnai tarsi
Skrieja dangumi.

Nesibaigiantys darnūs žingsniai,
Aukštakulnių garsai –
Jie užburia
Ir leidžia šokti širdimi.

Paskutinei natai nuskambėjus,
Ašaros ištrykšta, šokis baigias,
Kaip ir paukščiai leidžias
Prieš saulei užtemus.