Prabudinā šurmulys virtũvĕj ir vārstāmų laukā dūrų girgždesys. Kambarys bũvā ažlietas tēkunčiās sāulās raudoniu. Girdėjās iš vīrtuvēs tēvų kalba:
-Kažnā kū vėl dabar ažumušiā. Tokia rauda, tokia... Ne dykai vakar skrabai teip dūkā.
Išlakiu laukan. Pašiekščiā pusĕj, kur mānā mākykla, rodēs rāuda visas miškas ir dungus:
-Sūnĕli mānā mēliāusias, ažu kū tavi, ažu kū.... Tu gi vabalė`liā nenuskriausdavai, ažu kū sūnĕli ažu kū...
-Man atrōdā, kad Sauliũtēs balsas,- spēliojā mama,- nejaugi Bernadokų?
-Maž... Aisiu padabōt‘, gi raĩkia žinot‘ kū vaikām daryt‘,-rākāvā tėvas
*  *  *
Dũšiāj netilpā neviltis. Mānā pirma mokslų diena ir še tau ..Gi teip jai bũvā ruoštas, tiek myslyta. Mokytis nārė`jās nesvietnai. Nārė`jās išsimokyt‘ ir būt‘ kaip dėdia cārā lakūnas, katras dā ir taip gražiai paĩšiā pavēikslus ar kitas -gīrnikas. Aš turiu būt‘ neprastesnis až juos.
Vākar bũvā sunki diena. Nā rytā girti skrabai važinėjā su palũtarku link Pašiekščiā ir šāudiā iš autāmātų pakialė`s miškan. Ā mān raikėjā pasiimt‘ pirmų gyvenimi mān‘ siūtų kuostiumėlį iš siūvėjās Valiukų Kaziūtēs. Pakliūsi durniam pā kojam,-kažnā ar liksi gyvas. Tėvas pataria, kad raikia ait‘ man‘ par mīškų, par samanykščius, ti skrabai bijā uliot‘, ā partizānai vaikā nekliudys. Drābulį nuvāris kulnuos, sanu meškeriōtājų taku un Peršuokšnus graĩt atsdūriau Valiukų palaukēj. Lingva bũvā aĩt‘,- par samanykščių bũvā švēžiai žmāgaus praaĩta.
Kaziũtiā primērāvā kuostiumėlį, persiuvā gūzikus,- toks kūdas nestikėjau,- ir vėl nenoriai apsvilkis brōliā išaugtinius rūbelius su didžiausiu turtu ažunty grįžau namo. Ir vėl par samanykščių bũvā žmāgaus švĕžiai praaita man‘ pakeliui..
Namuos lāukiā tėvas:
-Nu, matai, mam, Pranukas jau tikras vyras ,vienas sustvarkiā...
Tik tėvā čebatai bũvā smarkiai išbrįsti, inmirkį. Bũvā ir gēra ir markatna...
*  *  *
Grįžā iš Pašiekščiā tėvas.
-Bernadokų, mokytājās vyrų, kažin kas ažumušiā šiūnākt‘. Mōkytājās kažin kodel nebuva. Kažinkas kažinkur jų ažlaikę. Pāmākų nebus. Kažnā, ar iš vis ana pasliks. Maž labanārīškiai mōkytājai važinės. Vistik mākyklāj dvidešim mažiūkų vaikų
*  *  *
Su mōkytāja buvau supažindintas dā pavāsary. Tėvas nusīvediā mani ažrašyt‘ mākyklān. Ana bũvā jauna graži mialynų akių panēlā su šviesių frizuotų plaukų kũpetu un galvos. Paklāusiā, ar aš pažīstu nārs kiek raides, maž par vāsar duot‘ alementōrių, pasprātint‘. Ale tėvas pasākiā, kad aš brōliā untros klāsēs knygelas jau skaitau. Atāvertē mōkytāja alementorių par vīdurį, paprāšiā paskaityt‘. Aš atpyliau kaip žīrnius, atāvertē gali,-nepadariau jokių klaidų. Gi aš viskų išmokau sādėdamas brāliukui až nũgarās un palũngēs, kai ānas darydavā namų dārbus.
-Nu, prijemam, prijemam. Jei teip gerai viskų moka, maž lāist‘ iškart untrōn klāsēn,- svarstē mōkytāja. –Ale rugsė`jį padabosme, jei kas iš tikrā perkelsiu...
Va, ā dabar viskas prapuls...
*  *  *
Nugēdōjā Bernadokų Labanōrā kalnālin. Mōkytājų lydėjā pulkēlis skrabų.
Un rytojaus pā pakrāvų su broliu nuvējām mākyklān,- maž jau yr žinių apĕ mokslus. Mākykla bũvā tuščia. Liūdnas prismēravau suolų. Mōkytājā kambariā dũrys bũvā prāvirās. Un stālā gulė`jā duonās bākanas, arielkās butēlis, keletas lēkštēlių. Vidury kambariā telkšōjā kraujā klānas ir šōni tvārōs štankietas...
*  *  *
Provijā, kad pā keletā mētų,skrabai bũvā atāvežī un Sauliũtį, Bernadōkā mōtinų, pagāutų partizānų. Visas sudaužytas, kruvinas, dratais až nugaras surištom runkām bũvā īšverstas iš študabėkeriā veidu žēmēn jai pā kōjām.
-Va,-sākā,-šītas prispažīnā Bernārdų ažmũšis.
Insdabōjā Sauliũtē, pažīnā.
-Vaikeli, kaip tu galėjai... Pora metų kartu miški bunkerį prasadėjat, kiek roz par mus naktavojai, sužaistų gydžiau...
-Matut‘, nenārākiai...Kai Bernadukas iš mīškā del mōkytājās stōjā, pykta bũvā, kad mus vienus palīkā žūt‘ miški, ažējį nārėjām su štankietu tėviškai par kũprų un špōsą užduot‘, ale ānas tūpterājā ir kliūvā par gālvų. Neaždabōjām, kad jam surūdyjis cvēkēlis bũvā. Gi tuo trainōkšliu ir šũnią neažmuštum... Dāvanōk matut‘, dāvanok...-raitēs ānas jai pā kōjām
-Imk, motin, nušāuk šītų bandītų,-kīšā autamātų jai skrabų vādas .
-Neraikia, jam tai būt par lingva. Tegu gyvēna ānas ilgai su sāvā špōsā kupru..
Ale kasžin ar tai teisybē. Partizānas, prōvijā žmōnēs, bũvā teip ažmūčytas, kad ir tėvų motinų ažmūšis būt prispažinis... Gi Bernadokų, jām stojus iš miškā, skrabai nepalikā ramybēj, vis ažeidinėdavā,  tārdē, raikalāvā išduot‘draugus. Nesurast‘ dabar teisybes. Ana saniai atgulus kapuos...
*  *  *
Pā pakrāvų mōktytāja išsyk išvažiāvā miestan ir atrōdā, kad viena teĩp ir nugyvēnā visų gyvenimų. Teip ir netēkā mokytis par tų grāžių mōkytājų.
B.d.