Santrauka:
ieškau, nukirto...
Ieškau savo pušies.
Prie jos prisiglausiu
ir žmogišką širdį
atversiu svajonei...
...Pasigavo mane praeitis
ir panėrė į gelmę ledinę:
štai grįžta vaikystė
suskirdusiom kojom,
ir motinos rankos
paglosto man galvą
pražilusią, karštą...
O Dieve! Kieno žiaurios rankos
pušelę nukirto?
Sulamdė žodžius,
lig šiol nesakytus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-09-12 19:19:05
Gaila pušelės, taip geliančiai nuoširdu
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-12 09:47:26
Su giliu ilgesiu, prisiminimais.
Jausmingas.