Kap kadu man dūšių sopa,
Jokio ūpo nėr nei zmoko,

Po širdzim būk tai kiaušinis,
Lygtai akmenai krūcinėj.

Pirkioj nerandu sau vietos
Ir širstu an viso svieto.

Koli tep markatnai man ylgu?
Ciktai voras verpia smylgoj.

Toj nabagė čiut linguoja,
Voro skepeton daboja.

Man cekava kap cia yra,
Koli tos ašaros man byra?

Pabažnai Dzievulio klausiu,
Gali paporins man in ausį.

O tai negaliu trivoci,
Kur patiechų susieškoci?