Jau rudeninės gėlės žydi palei langus,
  Ir dienos vasaros vėl tampa brangios,
  Nes jų belieka jau visai truputį,
  Ir mes svečiais dar galim čia pabūti.

  Dar galim pasidžiaugti žalumos pavėsiu
  Ir karštu smėliu nustraksėt į jūrą vėsią,
  Maloniai pabraidytį palei krantą,
  Dar pasilepinti glamonėm vėjo rankų.

  Dar galim neliūdėt praėjusios jaunystės,
  Nes liūdesys tik rudenį sugrįžta,
  Kai, nykstant medžių grožiui, krinta lapai,
  Lietaus lašais į langą beldžias metai...

  Ir šerkšnas slepia jų prisiminimus
  Baltose šakose ir tarp gėlių ledinių.
  Bet dar jos gyvos žydi palei langus,
  Dar žali lapai, šiltos vėjo rankos.