Saulė kvatodama
Lakstė aplink lazdynus. Paskum, vėstant,
Buvo nupraustas aukštųjų pušų
Girgždėjimas, šūviais nebesisvaido
Miške aidėjusi šaka.
Dabar lumzdelį akylas ras
Ir šnekins tylą, štai –
Nuvaikę erkes į papartynus,
Nuo skruzdžių apsitvėrę spygliais,
Nykštukai užsnūsta ant samanų.

Gera svajoti vaikystę. Sapnuoji
Prie lūpų
Laimingojo pavasario ledokšnį.
Tąkart tai ant sniego
Švilpavo saulė žaliai ir žydrai.
Ir tuoj, betemstant,
Pavasario pūgoj nekantrūs vejas lūkesčiai,
Ir vėjas stirną vejasi ežero pusnynais
Ir blizgančiu lopaĩs ledu
Eglių tankmėn.

Kai vėl nurimo, kai šviesu,
Mažyčiai miško padarai rinkosi,
Pėdavo aplink nendrių kelmus.

Ir vasara bemat, blaivais,
Vėl kvepia šienas.