Santrauka:
Ir gyvenimo erškėtis - puiki sielos gėlė...
Ačiū, kad pražydėjai,
Erškėti, mano širdy--
Dabar tegu barasi vėjai--
Žiedo šviesa išdidi
Lydės mane juodą naktužę,
Pro debesėlį dienų--
Pilki laukai susigūžę
Gobias skausmuos sutemų...
Galvas nulenks jurginai,
Gervės išskris toli--
Aukštoj dangaus mėlynėj
Tu tik šypsotis gali!
Uogos tavo raudonos,
Lyg rožės baltuos snieguos--
Ir tegu vietoje duonos
Akmenį man paduos,
Vis tiek gražiausia man būsi,
Padovanojusi tu
Vėjo liepsnojantį gūsį
Su šalnomis kartu,
Žeme, skausmuos skandinta,
Degėsiuos ir švine--
Erškėčio žiedlapiais krinta
Sniegas baltam sapne--
Ačiū, kad pražydėjai,
Erškėti, mano širdy...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...