Visoje vamzdžio ir vandens draugystėje
Svarbiausias buvo lašas.
Ir koks gi skirtumas,
Kad skamba kaip šašas...

Sutikau aš jį nuvargusį visą,
Klausiamas, kuo gi užsiėmęs taip ilgai buvo.
Jis pratrūko juoktis ir ėmė pasakot...

Pasirodo, gavęs užduotį, gan lengvą kaip rodės,
Liepė jam paprasto lašo gyvenimą aprašyti.
Praėjo šitiek laiko, o vis dar nieko,
Nei pradžios, nei, tuo labiau, pabaigos aptikti neišeina...